Patosis (Bashkia Patos)
Patosis – miestas pietvakarinėje Albanijos dalyje, Fierio apygardoje, 23 km nuo Adrijos jūros ir 7 km nuo kito svarbaus naftos pramonės centro – Fierio. Kaip ir Fieris, Patosis yra svarbus Albanijos naftos gavybos ir perdirbimo centras.
Nors šio miesto šaknys siekia viduramžius, jo kaip svarbaus Albanijos ekonominio centro istorija gana nesena. Tik XX a. komunizmo eros laikais pradėjus intensyviai eksploatuoti žemės gelmėse esančius naftos telkinius miestas tapo vienu svarbiausių Albanijos pramoninių centrų. Miestas buvo strategiškai svarbus dėl jame buvusios naftos pramonės, aprūpinusios politiškai ir ekonomiškai izoliuotą šalį naftos pramonės produktais. Po komunistinio režimo žlugimo ilgą laiką buvo ištikusi naftos gavybos krizė. Pastaraisiais metais naftos gavyba ima po truputį atsigauti.
Nors šio miesto šaknys siekia viduramžius, jo kaip svarbaus Albanijos ekonominio centro istorija gana nesena. Tik XX a. komunizmo eros laikais pradėjus intensyviai eksploatuoti žemės gelmėse esančius naftos telkinius miestas tapo vienu svarbiausių Albanijos pramoninių centrų. Miestas buvo strategiškai svarbus dėl jame buvusios naftos pramonės, aprūpinusios politiškai ir ekonomiškai izoliuotą šalį naftos pramonės produktais. Po komunistinio režimo žlugimo ilgą laiką buvo ištikusi naftos gavybos krizė. Pastaraisiais metais naftos gavyba ima po truputį atsigauti.
Žemėlapis - Patosis (Bashkia Patos)
Žemėlapis
Šalis - Albanija
Albanijos vėliava |
Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
ALL | Albanijos lekas (Albanian lek) | L | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
SQ | Albanų kalba (Albanian language) |
EL | Graikų kalba (Greek language) |